Vatikane ketvirtadienį, rugpjūčio 11 d., popiežius Pranciškus ir Kardinolų kolegija išlydėjo pirmadienį mirusį buvusį ilgametį Romos kurijos narį slovaką kardinolą Jozefą Tomko. Po gedulingų Mišių ir atsisveikinimo apeigų Šv. Petro bazilikoje velionio kūnas Slovakijos vyriausybės lėktuvu pargabentas į jo tėvynę.
Slovakijoje atsisveikinimas su kardinolu J. Tomko prasidės penktadienį. Kardinolas bus pašarvotas Bratislavos Šv. Martyno katedroje atsisveikinimui, kuris tęsis iki šeštadienio. Sekmadienį ir pirmadienį – per Žolinę – kūnas bus pašarvotas velionio gimtosios vyskupijos Košicės katedroje, kurioje antradienį, rugpjūčio 16 d., jis bus palaidotas. Laidotuvėms vadovaus buvęs Čekijos sostinės ganytojas, dominikonas kardinolas Dominikas Duka, Prahos arkivyskupas emeritas.
Apaštalo šv. Pauliaus žodžiai „Statyti Bažnyčią” buvo kardinolo J. Tomko vyskupystės šūkis: Ut Ecclesia aedificetur. Jis visą gyvenimą gyveno aistra tarnauti Bažnyčiai ir ją statyti, per ketvirtadienio laidotuvių Mišias Vatikane pasakė kardinolas Giovanni Battista Re, apžvelgdamas ilgą 98 metų kardinolo gyvenimą, pašvęstą Dievui ir broliams. J. Tomko nuo 1962 m. iki 2004 m. tarnavo Šventajam Sostui, visas jam paskirtas pareigas Romos kurijoje vertino kaip vis naują pašaukimą tarnauti.
Netekome didelę garbę Romos kurijai dariusios asmenybės. Kardinolas J. Tomko buvo tvirto tikėjimo, nuoširdaus dvasingumo, gyvo Bažnyčios jautimo, didelės pusiausvyros, ramybės, geros nuotaikos, draugiškumo ir subtilumo žmogus, laidotuvių homilijoje sakė G. B. Re. Jis priminė, kad popiežius šv. Jonas Paulius II jį konsekravo vyskupu Siksto koplyčioje, norėdamas paliudyti savo ir visos Bažnyčios artumą komunistinio režimo persekiojamai Tylos Bažnyčiai Slovakijoje.
Savo dvasiniame testamente, kurio ištraukas Mišių homilijoje perskaitė G. B Re, kard. J. Tomko patikino, kad jis visa širdimi buvo atsidėjęs tarnystei, ypač Tautų evangelizavimo kongregacijoje: „Šią tarnystę priėmiau kaip indėlį į mistinio Kristaus Kūno kūrimą. Mylėjau jaunas, nors trapias misijų Bažnyčias, jų vyskupus, kunigus, misionierius, seminaristus, vienuolius, visą Dievo tautą, kurią dažnai sudarė neturtingi žmonės. Buvo gera vargti ir kentėti dėl gyvos misionieriškos Bažnyčios“, – parašė savo dvasiniame testamente kardinolas J. Tomko.
Beje, per daugiau kaip septyniasdešimt metų, be visų kitų pareigų, jis buvo nuolatinis Vatikano radijo bendradarbis, kas mėnesį skirtingomis temomis dalydavosi įžvalgomis programoje slovakų kalba, o tapęs kardinolu šią tarnystę tęsė beveik iki mirties.
Po šv. Mišių kardinolo karstą palaimino išlydėjimo apeigoms vadovavęs popiežius Pranciškus. (SAK / Vatican News)
